Dešimt pasaulio gamtos stebuklų dingsta

2009. 06. 16.

Nuo Amazonės iki Himalajų dešimt gamtos pasaulio stebuklų bus palikti išnykti, jei klimato kaita tęsis tokiu tempu, įspėja tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (WWF).

WWF parengė tarpvalstybinio forumo santrauką JTO (IPCC) klimato kaitos posėdžiui, kur išvardinta dešimt pasaulio gamtos stebuklų, galinčių išnykti dėl klimato kaitos.

Šiame sąraše yra:

▪Didysis barjerinis koralų rifas (Australija)

▪ Chihuahua dykuma (Meksika, JAV),

Chihuahua kanjonas

▪ jūros vėžliai (Karibai),

▪ senovinis miškas Valdiviens (Čilė, Argentina),

▪ Bengalijos tigrai mangrovių pelkėse (Indija, Sunderbans),

▪ Jangtse upė (Kinija),

▪ Amazonė (Brazilija),

▪ Atlanto lašiša (Beringo ežeras, Aliaska),

▪ tirpstantys ledynai (Himalajai),

▪ Rytų Afrikos pajūrio miškai.

Australijos pakrantėse dėl šylančio jūros vandens nyksta Didysis barjerinis koralų rifas, „koralai bąla“. * Ketvirčio jūros būtybių gyvenimas susijęs su koralų rifais, todėl gausių gyvūnų rūšių nykimas veda prie katastrofos. Jūroje gyvenantiems ir mintantiems koralų rifais jūrų vėžliams (Eretmochelys imbricata) gresia ne tik netekti maisto, bet dar ir klimato kaita. Jie deda kiaušinius smėlėtuose paplūdimiuose, tačiau kylantis jūros vandens lygis nuplauna perėjimo vietas. Dėl aukštesnės temperatūros išsirita daugiau moteriškos o ne vyriškos giminės vėžlių, jų kelionė tampa neįmanoma dėl besikeičiančios vandenyno srovės ir greičio.

Palei antrą pagal dydį pasaulio upę, Amazonę, iki 2050 m. vidutinė metinė temperatūra pakils 2-3 °C .Lygiagrečiai mažėja metinis kritulių kiekis, 30-60 % Amazonės lietaus miškų pavirs sausa savana. Toks tropinės floros pasikeitimas ir ženklus vandens lygio padidėjimas turės įtakos žemės atmosferai ir vandenyno srovei.

Ledynai Himalajuose greitai tirpdami metai iš metų netenka 10 metrų. Šis procesas turi įtakos vandens, kuriuo maitinamos upės, kiekiui, pirmiausiai sukeldamos potvynius, vėliau slūgstantį vandenį ir vandens nepriteklių. Slūgstantis Jangtse upės vanduo iš Himalajų gali Kinijoje sukelti didžiules aprūpinimo vandeniu problemas. Ši upė šiandien aprūpina 450 milijonų žmonių geriamu vandeniu, maistu ir energija. Jau šiandien regione pastebimos dažnos ir stiprios audros, potvyniai ir žemės nuošliaužos, sausuoju periodu – katastrofiškos sausros.

Senoviniams Valdiviens miškams Čilėje ir Argentinoje gresia sausra, jeigu pradings šią sritį vandeniu aprūpinantys Andų ledynai. Čia aklimatizavosi Patagonijos kiparisas (Fitzroya cupressoides), galintis gyventi iki 3 000 metų. Jis ypač svarbu klimato tyrinėjimams, nes iš rievių matome, kaip medžio gyvenime kito temperatūra.

„Tik ženklus anglies dvideginio išmetimo sumažinimas dar gali sustabdyti visišką pasaulio gamtos stebuklų sugriovimą“, aiškino Roland Csáki, WWF organizacijos direktoriaus pavaduotojas Vengrijai. „Daugiausiai teršiančių šalių vyriausybės turi imtis ryžtingų priemonių saugodamos klimatą, kad išvengtume katastrofos.“

Atgal i viršų