Lászlķ Ervin: kas gerai biosferai, tas gerai ir mums
2009. 06. 14.
Filosofas Lászlķ Ervin (76 m.) skatina bendras gyventojų ir mokslininkų pastangas, kadangi, jo manymu, pasaulinę katastrofą dar įmanoma sustabdyti, jei žmonės, įsipareigoję tvariai ateičiai sugebės atsisakyti asmeninių interesų, ir jei tokių žmonių bus dauguma.

HVG: Žmonija atsidūrė kryžkelėje, tik niekas dar nežino, ar pirmasis dvidešimt pirmojo amžiaus dešimtmetis bus paskutiniuoju senojo pasaulio dešimtmečiu, ar atvirkščiai – tai bus visiškai naujo pasaulio pirmoji dekada - taip rašote savo naujojoje, ką tik išleistoje knygoje. Pasak Jūsų "kolegos", britų mokslininko James Lovelock, Gajos hipotezės autoriaus, pasaulis jau apvirto ir neišvengiamai ritasi žemyn. Kiek rimtai mes turėtumėme priimti šias teorijas, kai pasirodo, kad su tūkstantmečio pokyčiu susiję baimės nepasitvirtino?

L. E.: Jei Lovelock teisus, tai jau tikrai nieko nebepadarysime. Tačiau negalime būti tikri, kad jau pasiekėme baigiamąją fazę. Nepriklausomai nuo to, dauguma mokslininkų ir mistikų sutinka, kad 2012 m. bus didelių pokyčių metai. Pasak astronomų, numatomas didelis saulės aktyvumas, manoma, kad rudens dienomis gali tekti pakoreguoti netgi lėktuvų reisus. Aš kalbu apie tai, kad visose visuomenėse vyksta spartūs pokyčiai, kurie sukuria savotišką kritinį nestabilumą. Kas, pavyzdžiui, galėjo 1989 m. pradžioje numatyti, kas po keleto mėnesių nutiks su rytine Europos dalimi? Tačiau manau, kad kylantys pasauliniai pokyčiai stebuklo pagalba gali būti pasukti taip, kad tarnautų žmonėms. Tai yra didžiulė atsakomybė. Kai kalbama apie didelius pokyčius, nėra jokios garantijos, kad žmonija juos pergyvens.

HVG: Ar nejaučiate, kad mokslo rate jau tapo madinga vis kalbėti apie klimato pokyčius ir pasaulinę krizę, žmonėms ši tema paprasčiausiai nusibos?

L. E.: Gandis puikiai pasakė, kad kai kas nors pasako ką nors nauja, pirmiausia tai praleidžiama pro ausis, tada suprantama, o dar vėliau bus pakartojama tai, ką žmogus jau žino ir pats. Užsipuolimų mes jau patyrėme nemažai ir aš tikiuosi, kad protas nugalės. Žmonija, kaip moderni kultūra jau gyvuoja mažiausiai dešimt tūkstančių metų. Kurį laiką mes dar galėsime koreguoti savo klaidas naudodami modernias technologijas, tačiau greitai pasieksime tašką, kai nebegalėsime nieko pakeisti. Anksčiau manėme, kad jei supilame į upę šiukšles, ji jas išplaus, jei deginam anglį, jo dūmai pakyla kartu su rūku ir pranyksta. Tačiau dabar mes sužinojome, kad viskas yra susiję, ir viskas , kas vyksta šioje planetoje, taip pat gali turėti įtakos mums. Mūsų karta turi atkurti tvarumą savo planetoje.

HVG: Ar galite įsivaizduoti, kad vien tik radikalus pokytis tvarumo link galės atstatyti padėtį, visuomenė persismelks šiomis mintimis, ar reikalinga pasaulinė krizė?

L. E.: Aš bijau krizės ir tikiuosi, kad bus pirmasis variantas. Jei lauksime krizės bus vis sunkiau ką nors pakeisti, negu tai darytumėme dabar.

HVG: Savo raštuose ir pranešimuose dažnai nutolstate nuo tiksliojo mokslo, todėl galima sakyti, kad Jūsų įžvalgos yra tam tikroje dvasinėje plotmėje. Kaip paaiškintumėte faktą, kad mokslininkų visuomenė Jus pripažįsta ir rimtai skaito Jūsų darbus?

L. E.: Aš galiu pasakyti tik tai, kad gamtos procesai, net jei atrodo kitaip, neveikia pagal įprastinių mechanizmų logiką. Šiaip aš esu profesionalus filosofas. Aš nesirūpinu, kas galvojama apie mane, man rūpi tik tai, ką aš laikau teisinga. Aš save apibrėžčiau kaip „homo“, kuris nori būti „sapiens“.

HVG: Pagal Jūsų teoriją atrodo, kad sukūrėte naują, iš dalies besiremiančią gamtos mokslais, religiją...

L. E.: Tradicine prasme aš nesu religingas, aš netikiu antgamtinio personifikuoto dievo egzistavimu. Tačiau tuo pat metu mano teorijas sunkoka atmesti, kadangi jos remiasi naujaisiais mokslo atradimais. Pavyzdžiui, kvantinėje fizikoje atrastas nebuvimo vieta. Nustatyta, kad yra realus ryšys tarp kvantinėje būsenoje esančių ir tūkstančius kilometrų viena nuo kitos nutolusių dalelių. Tik per pastaruosius  10-15 metų supratau, kad panašus poveikis egzistuoja ir gamtoje ir Visatoje. Taip pat ir psichologai jau seniai žino, kad dvyniai, net ir būdami labai nutolę, junta, kas vyksta su jų seserimi ar broliu. Mano manymu, visi žmonės žemėje yra vienaip ar kitaip nevienodu stiprumu tarpusavyje susiję. Apie tokius atvejus mokslininkai sako, kad tai atsitiktinumas arba nepateikia jokio paaiškinimo. Mano manymu žmones jungia tam tikras informacinis laukas, kaip pavyzdžiui, gravitacijos jėgos ar elektromagnetinis laukas, kurio mes nematome, tačiau juntame jo poveikį.
 
HVG: Modernioje Vakarų visuomenėje mažai kas tiki antgamtiniais reiškiniais, tačiau Jūs manote, kad labai gerai daryti kokius nors gerus darbus, netgi svetimiems. Kodėl Jūs matote savo uždaviniu dvasingumo ir aplinkosaugos derinį?

L. E.: Pasaulio negalima suvokti vien racionaliai, reikia ir intuityvaus požiūrio. Įdomu yra, tai, kad pradėdami iš skirtingų pozicijų pasiekėme tų pačių išvadų. Aš manau, kad tarp dviejų požiūrių į pasaulį nėra esminio prieštaravimo; juk pradinė religijų kilmė yra dvasinė įžvalga, kuri, ją dabar jau tikrai matome, pagimdė tam tikrą mokslinį pažinimą. Jei žmogus remiasi Darvino ir Adamo Smito ir elgiasi taip, kad būtų visiems gerai, nereikia ieškoti didelių skirtybių. Vis daugiau žmonių supranta, kad pusiausvyra mūsų žemėje yra labai trapi ir gali sugriūti, o globalioje sistemoje kiekvienas žmogus turi kokį nors vaidmenį. Vis daugiau žmonių supranta, kad kiekvienas jų veiksmas turi rimtą poveikį. Jie tiki, kad tai, kas gerai biosferai, gerai ir mums.

HVG: Kai savo raštuose smerkiate tam tikro nacionalizmo pakraipą, kaip pirmiausia galvojama apie tiesioginius šalies arba valstybės interesus, jūs sukūrėte pasaulinį smegenų trestą, ir, pabrėždami savo vengriškumą, pavadinote Budapešto klubu. Ar čia nėra prieštaravimo tarp teorijos ir praktikos?

L. E.: Nuo pat pradžių aš esu žmonijos išgyvenimo galimybes tiriančio Romos klubo nariu. Vėliau aš pasiūliau sukurti organizaciją, kuri galėtų kreiptis į didesnį žmonių kiekį. Aš mielai įtraukčiau ir rašytojus, menininkus ir religinius vadovus į bendrus svarstymus. Mano iniciatyva Antalio vyriausybė labai teigiamai į tai sureagavo, todėl galiausiai mūsų organizacija susikūrė 1993 m. vengrų kultūros fondų rėmuose. Pirmasis Romos klubo posėdis vyko Romoje, iš čia kilo jo pavadinimas. O mūsų organizacijos pirmasis posėdis įvyko Budapešte, iš čia ir pavadinimas - Budapešto klubas. Nesigailiu dėl klubo pavadinimo, kadangi Budapeštas žinomas visame pasaulyje, šis pavadinimas yra kūrybingas.

HVG: Įvairiose gražiai skambančiais pavadinimais pavadintose organizacijose Jūs dalyvaujate kaip įkūrėjas ar rėmėjas. Gal galite apžvelgti daugybės smegenų trestų darbą, būdamas sisteminės teorijos kūrėju?

L. E.: Neseniai mes įgaliojome vokišką organizaciją koordinuoti mūsų darbo grupes. Mes manome, kad labai svarbu sukurti organizaciją, kuri galėtų pritraukti įvairius žmones, todėl, kad mes nežinome, kurio „drugelio sparnų plazdėjimas“ sukels tornadą, nuo kurio prasidės dideli pokyčiai. Mažiausiai 15 šalių veikia Budapešto klubas, pusę metų mes skelbiame pranešimus, taip pat daug vilčių dedame į kuriamą universitetą.

HVG: Ar nemanote, kad Budapešto klubą dera apkaltinti politiniu užsiangažavimu? Galiausiai jo įkūrėjai atstovauja savo fondus, pavyzdžiui,  Iván Vitányi, Péter Zwack, Elemér Hankiss – daugelio žmonių akyse atstovauja kairiųjų liberalų pozicijai.

L. E.: Mūsų įsteigimas jau tapo istorija. Paminėti žmonės yra mano draugai, be to, tada mums reikėjo trijų steigėjų ir aš nežinojau, be to ir nesidomėjau, kokią politikos kryptį jie atstovauja. Pasidalijimas į kairę ir dešinę yra paprasčiausia teorija, jau mažai aktuali, mes turime pademonstruoti ką nors naujo.
Šaltinis: HVG.HU

Atgal i viršų
NuovaEnergia Club

NuovaEnergia